1Choro vadovui. „Balandžio ant tolimų ąžuolų“ melodija. Dovydo miktamas, filistinams jį suėmus Gate.
2Būk man gailestingas, Dieve,
nes žmonės mane mindžioja,
visą laiką jie mane vargina.
3Mano priešai puola mane visą dieną;
daug puolančių mane, Aukščiausiasis.
4Kai apima baimė, aš pasitikiu tavim.
5Dievu, kurio pažadą šlovinu,
Dievu pasitikiu
ir nebijau;
ką gali mirtingasis man padaryti?
6Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams;
visos jų mintys – man ką pikta padaryti.
7Jie sąmokslauja, tyko iš pasalų, seka mano žingsnius,
norėdami mane nužudyti.
8Atmokėk jiems, Dieve, už jų nusikaltimą;
pažabok tuos žmones, Dieve.
9Tu sužymėjai mano klajones,
tad supilk mano ašaras į savo ąsotį!
Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?
10Tuomet mano priešai trauksis,
kai tik tavęs šauksiuosi;
žinau, kad Dievas užstoja mane.
11Dievu, kurio pažadą šlovinu,
VIEŠPAČIU, kurio žodį garbinu,
12Dievu pasitikiu
ir nebijau;
ką gali mirtingasis man padaryti?
13Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs;
aš aukosiu tau bendravimo atnašas.
14Juk tu išgelbėjai mane nuo mirties,
mano kojas nuo suklupimo.
Tad vaikščioju Dievo Artume –
šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.